Año 2, Nº 2 (2023) · Arte y literatura · pp. 217-220

Harawikuna

Anka Ninawaman, Cháska Eugenia

Formatos: PDF · pp. 217-220 Resumen y metadatos

Harawikuna-Poesía 1

Ch’aska Eugenia Anka Ninawaman

Phillpintu

Pallay-pallay pillpintucha, urqu q’asapi waytaq t’ikacha, awana miniywan mat’iykusqa, quyllurkunawan q’inquykusqa, chay laphallaykin, ima munayta, t’ikay t’ikayta, phararashan, chay laphallaykin allillamanta liyina kashan, chay laphallaykipin urqukunapas, mayupas lliphipipishan, chay laphallaykipin awichiskunapas ch’ayñataraq ch’ayñaykushanku, kay yaku mamanchispa ñawintaq, ima munayta, ñawpaqman phawashan, chay laphallaykiq wachu-wachunta, t’ika rurukunata phallcharichispa, lliw willakuyninchiskunata chhururuykuspa. Ananaw! 1 Poesía tomada del poemario inédito Pillpintu

Mariposa Mariposa de alas decoradas, láminas floridas de mi paraje, entramadas con finos hilos, alitas de universos constelados, delicadas flores palpitantes, lecturas encarnadas, fulguran en tus alas los paisajes y cascadas, los abuelos susurran a través de tus polvillos, y el dorado líquido del agua serpentea por el surco de tus delicadas venas, bulle de flor en flor y aviva historias antiguas. Qué mariposita la mía, tan fina y delicada, sin heridas, sin dolores, fascinante, seductora,

phillpintuchay kapuwanki, mana k’irillayuq, mana thutallayuq, ichaqa, llamiy llamiykuyraq chay laphallayki, chaylla, quyqaylla llamiyurusqayki, “ananaw” nispa chay paqñu paqñu laphallaykita, chaylla, libruchay ch’usaqyarqun, imatan kunan ñawinchasaq? Urqukunapas, q’asakunapas mana t’ikayuq karqapun, mana ima mayukunayuq, mana yuyayniyuq karqapuni, imatan kunan ñawinchasaq, “asnu uma” nispas niykapuwanqaku riki.

la palpé sin darme cuenta, y todo mi mundo se disipó. ¿Ahora qué voy a leer? si mi libro está en blanco, mi paisaje ha quedado desolado, sin flores, sin manantes, sin hilos y sin nudos, sin memoria. ¡Qué voy a leer! “Cabeza de asno” me dirán.

Q’inti

Q’intichallay-q’inti, apukunaq kuyasqa q’inticha, chay laphallayki munaylla phararaq, pisillatawan phararaspa, suyaylla suyayullaway, kushka wakilla ripukapusun. Suyaylla suyaykullaway, kay qhunchu mayullas hark’ayushawan, kay manchay qaqallas manchachishawan, rass niytaraq atipashawan, suyaylla suyaykullaway. Ichanmi, kaykunapipas, waqasqalla chiqnisqalla, niymanchu karan? q’intichallay q’inti, k’achay k’achay phararaq laphalla, chay phararaq laphallaykiwan, kay qhunchu mayuta pasarachiway, chay lliphipiq laphallaykiwan, kay manchay qaqata chinparachiway. Yana phuyu, wiqiy llakiyllaq apamuq,

Picaflor Picaflor de alitas doradas, mensajero de las divinidades, espérame un poquito más y nos iremos juntos. Este río turbio me detiene, este afilado barranco me estremece, sus injurias me encogen el alma, aguanta un tantito más. ¿Quién hubiera dicho que en estos lugares también me vería llorando y sufriendo? Tus alitas esmeraldas qué bonito parpadean, con esas tus alas encantadas ayúdame a cruzar este río turbulento, con tus alas de mensajero, ayúdame a bordear este barranco empinado. Negra nube, tormento de mis lágrimas y tristezas, no me aplastes, no me postres. Saladas habladurías de mis enemigos

amalla ñit’iruwaychu, amalla p’amparuwaychu. Awqaykunaq hayaq simin, amalla chayaruwaychu, amalla ñitiruwaychu, mayraq nuqaq purikunayqa. Ay vida-vidallay, ikiraqsis vidallayqa, tukuy timpu k’irisqalla, ikiraqsis maqasqalla chiknisqalla, llakiy llakiylla amalla hap’iruwaychu. Silvarimullaway q’intichay-q’inti chay quri-qullqi pikuchaykiwan, allin phawaytan phawamushani, iphu iphullaq, urqu q’asanta, muyuykamuspa, kuska wakilla ripukapusun q’intichay-q’inti, laphachanchista chhawchirikuspa chinkarapusun, yuyarispa yawar waqayta waqanantaraq, suyaylla suyaykullaway, quri lapha riw-riw q’intichay.

no me deshojen, no me ultrajen, que tengo mucho por caminar. Hay vida-vida, qué vida la mía, herida el alma todo el tiempo, murmurada y cacheteada, y tú, maldita pena, no me atrapes. Sílbame fuerte, picaflor, con tu piquito de oro, vengo corriendo entre neblinas y quebradas, juntos nos perderemos por lugares remotos, y alzando las alas nos iremos para nunca más volver, al vernos lejos, nos recordará llorando sangre, Espérame un tantito, riw-riw, picaflorcito.

← Volver a la ficha del artículo · Tabla del número